Whisky Live Paris 2013 – užskaityta

Neslėpsiu, mes su žmona imponuojame Prancūzijai ir jos sostinei Paryžiui. Mūsų nuomone čia yra labai geras ir malonus klimatas, krūvos puikių restoranų su gardžiu ir įdomiu maistu, begalės turgelių ir specializuotų krautuvėlių, kuriose kasdien rasi šviežiai nuskintų daržovių ar ryte pagautų jūros gėrybių. Šis Prancūzijos miestas su savo pastatais, gausybe parkų ir įvairių kvartalų, bei siauromis ir plačiomis gatvelėmis yra nuostabiai gražus, todėl galima teigti jog yra lyg balzamas akims ir širdžiai. Tačiau ne vien tai...

Mano nuomone, Paryžiuje vyksta viena geriausių viskio parodų Europoje Whisky Live Paris. Būtent todėl, jau kelinti metai iš eilės, rugsėjo mėnesį, savaitei kraunamės lagaminus ir skrendame į Prancūzijos sostinę Paryžių.

Šių metų Whisky Live Paris buvo vadinama jubiliejine paroda. Čia ji organizuota jau dešimtą kartą, todėl daugelis čia besilankiusiųjų tikėjosi kiek daugiau nei įprasta.

Whisky Live Paris yra kiek kitokia nei mano lankytos viskio parodos kituose didžiuosiuose Europos miestuose. Prieš keletą metų užgimusi idėja po vienu stogu pritraukti ne tik viskio, tačiau ir kitokių stipriųjų gėrimų gamintojus neliko neįvertinta. Šiais metais čia savus stendus turėjo gausybė, daugiau ar mažiau žinomų, romo, konjako, kalvadoso, džino ir kitokių stiprių alkoholinių gėrimų gamintojai.

Lankytojų gausa ir amžius manęs nebestebina jau kurį laiką. Visuose panašiuose susibūrimuose lankytojų netrūksta, o dalyvaujančių amžius Vilniuje ar Paryžiuje yra panašus. Didžioji lankytojų dalis yra 25-50 metų amžiaus, todėl stebint viskio parodų lankytojus, bei analizuojant statistines lenteles, faktas, jog domėjimasis viskiu yra subrendusių vyrų ir moterų užsiėmimas nėra iš piršto laužtas.

Aplankyti Whisky Live Paris kainuoja panašiai tiek pat kaip ir kitose miestuose, tačiau savų degustacijų metu esu nekartą minėjęs, jog mano nuomone, už tą pačią kainą Paryžiuje tiesiog gauni daugiau. Viskio gamintojų tarpe, prancūzai žinomi kaip daugiausia viskio Europoje suvartojanti tauta, be to iš šios šalies gyventojų niekas neatims ir jiems įgimto skonio supratimo jausmo, todėl kiekvienas viskio gamintojas šiai parodai ruošiasi ypatingai. Stenduose įvairesnis viskio pasirinkimas. Gamintojai ir gėrimų platintojai priversti iš sandėliukų traukti kiek retesnius ir senesnius viskius o dalyviams smagu, kad už jų paragavimą nereikia papildomai mokėti. Viskas įskaičiuota į bilieto kainą.

Šių metų paroda tik dar kartą patvirtino mano aukščiau išsakytus žodžius. Ant daugelio Whisky Live Paris 2013 dalyvių stendų buvo galima rasti ir paragauti 21, 25 ar net 30 metų brandintus gėrimus.

Nors tikslių skaičių negaliu įvardinti, tačiau mano nuomone, šių metų renginyje dalyvavo gerokai daugiau ne tik gamintojų, tačiau ir parodos lankytojų. Vien tam, kad patekti į Maison de Mutualite pastatą, kur antri metai iš eilės vyko paroda, reikėjo eilėje kantriai pastovėti gerą pusvalandį. Būtent pusvalandis mane ir skyrė, kol ant rankos atsirado apyrankė, leidžianti tris dienas vaikščioti ir ragauti visus parodoje pristatomus viskius.

Teisingumo vardan privalau paminėti. Už įprastą standartinio bilieto kainą (viena diena 50 eurų, dvi dienos 85 eurai), kurią moka didžioji dalis lankytojų, “apžieduojamas" kiek mažiau galių turinčia apyranke. Taip pat, skelbimuose įprastai kalbama apie dvi dienas trunkančią parodą, tačiau ji vyksta net tris. Trečia diena skirta tik profesionalams, dirbantiems viskio industrijoje.

Šių metų paroda buvo suskirstyta į skirtingas temas ir vyko per visą penkių aukštų Maison de Mutualite pastatą.

Apatiniame aukšte įsikūrė ne viskio gamintojų stendai. Čia su dalyviais bendravo „įvairaus plauko ir kalibro“ konjako, romo, degtinės, džino, grapos ir kitų spiritinių gėrimų gamintojai. Vieni parodos lankytojai būriavosi aplink jau vartotojų simpatijas užsitarnavusius didžiuosius gamintojus, tokius kaip konjako namai Hennessy, Remy Martin, romo - Havana Club, Zacapa, Plantation ar kalvadoso - Christian Drouin, kiti gi, kalbino mažylius ir daugeliui dar nė negirdėtus gamintojus. Rémi Landier – konjakas, Waqar – pisco, Polugar – rusiška puodiniais distiliatoriais varyta degtinė ar lenkams priklausantis Dictador romas dar tik pradeda savo žygį link vartotojų. Visas parodos dienas apatinėje salėje lankytojų netrūko, tačiau ji pilnai užsipildė kiek vėliau - atslūgus viskio stendų apgulčiai.

Atskiroje, apatinio aukšto salėje vyko mokomieji koktelių seminarai. Čia savo gabumais ir išmintimi dalinosi pasaulyje pripažinti miksologai Simon Difford, Stanislav Vadrna, Colin Field ir Jean-Sébastien Melot. Visos parodos metu galėjai stebėti jų pasirodymus, mokymus ir paragauti šių barmenų sukurtų kokteilių.

Kiek aukščiau, parodos organizatorių įrengta didelė viskio krautuvėlė. Išeinantiems iš parodos buvo suteikta galimybė su nuolaida įsigyti ragautų viskių. Gamintojų stenduose buvo pristatytas labai platus ragauti paruoštų viskių, todėl kiek naivu tikėtis, kad išeidamas galėsi nusipirki bet kurį parodoje patikusį viskį. Tačiau, pasirinkimas buvo pakankamai platus, todėl visi norintieji turėjo iš ko pasirinkti.

Trečias aukštas mažoji salė - pasaulio viskis. Čia susispietė mažose arba kitaip „naujomis viskio šalimis“ vadinamose šalyse dirbantys viskio gamintojai. Ragavome viskius daromus, Prancūzijoje, Švedijoje, Naujojoje Zelandijoje, Indijoje, Taivane, Australijoje, Velse ir net Italijoje. Nors šalys pakankamai naujos kaip viskio gamintojos, tačiau jose jau dirba pakankamai didelis distilerijų skaičius. Dėl rinkos tendencijų šioje salėje kasmet savo produktus pristatinėja vis daugiau viskio gamintojų o lankytojams ji tampa kasmet vis įdomesne. Tikėtina jog šiose šalyse dirbantys viskio gamintojai jau artimiausiu metu gali „pagimdyti“ stipriai spindėsiančias naująsias viskio žvaigždes.

Trečias aukštas didžioji salė – didžiosios viskio šalys. Tarp gausybės škotiško viskio darytojų (visų čia net nepajėgsime išvardinti, todėl sąrašą pasižiūrėti rekomenduojame oficialioje šių metų parodos svetainėje – ČIA), airiško - Midleton (Green Spot, Midleton, Jameson ir Redbreast), Connemara,  Tullamore Dew, amerikietiško - Blanton’s, Buffalo Trace, Four Roses, Heaven Hill, Hudson, Sonoma viskio darytojų, savo pelnytą vietą didžiųjų tarpe pagaliau išsikovojo ir kruopštieji japonai. Hakushu, Hibiki, Miyagikyo, Yamazaki, Yoichi ir joms priklausančių maišytų viskių stendai buvo sumontuoti šalia tradicinėmis viskio šalimis vadinamų stendų. Būtent šioje salėje, dvi pirmąsias parodos dienas ir vyko didžiausias šurmulys.

Ketvirtame aukšte savo produktus pristatinėjo nepriklausomi pilstytojai - Berry Bros. & Rudd, Douglas Laing, Gordon & Macphail, La Maison du Whisky, Samaroli Nouveau, The Nectar, Whisky Antique ir Wilson & Morgan. Šie pilstytojai garsėja gausiais savo viskio sandėlio likučiais. Stenduose nemažą dalį sudarė viskis, kuris buvo išdistiliuotas ir supiltas į ąžuolines statines šiuo metu jau nebeveikiančiose distilerijose.

Šiame aukšte atskirą „nuosavą“ erdvę turėjo viskio menininku vadinamas John Glaser. Jam priklausanti nedidelė viskio įmonė Compass Box pristatė savuosius jau flagmanais tapusius viskius - Asyla,  Oak Cross, Spice Tree ir „Durpių Monstro“ (The Peat Monster) dešimtmečiui dedikuotą, riboto leidimo viskį - Peat Monster 10th Anniversary Limited Edition.

Compass Box nenustoja stebinti. Ši įmonė parodos lankytojus kvietė pasinerti į jiems priklausančio Great King Street viskio potyrius. Gretimame kambaryje buvo įrengtas mini kino teatras kur buvo rodomas filmukas sukurtas skirtas Great King Street viskiui. Viskinio kino teatro lankytojams prieš įeinant į video peržiūrą buvo įteikiamos dvi taurelės su naujai ribotu tiražu išleistu Great King Street viskiu ir kukurūzinių spragėsių pakelis. Filmui pasibaigus, kiekvienas turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę apie naujuosius viskius, mainais už tai gaudami ženkliuką su patikusio viskio ženklu.

Viršutiniame pastato aukšte taip pat virė viskio bendruomenės gyvenimas. Čia vyko sūrių ir viskio bei medaus ir viskio derinimo pamokėlės. Dviejuose atskiruose stenduose buvo ragaujami ledai su viskiu. Šalia kava, kurios gamyboje taip pat naudotas viskis.

Gretimais atskira salė su viskio žinovams ir kolekcininkams skirtu viskiu. Šiame bare buvo išrikiuoti reti ir labai reti viskiai o į salę galėjo pakliūti tik su specialiais kvietimais arba nusipirkę 250 eurų vertės bilietą.

Kaip įprasta gėrimų parodose, konferencijų salėse vyko teminiai seminarai, kuriuos vedė savo srities ekspertai ir viskio pasaulio „žvaigždės“. Kadangi renginys vyko Prancūzijos sostinėje, bei žinant jog prancūzai per daug nesistengia bendrauti anglų klaba, daugelis gamintojų atstovų seminarų vyko prancūzų kalba be vertimo į anglų, todėl nesuprantantys šios kalbos turėjo kiek siauresnį temų pasirinkimą. Liūdėti tikrai neverta, nes žmonės kuriuos galima vadinti labiausia laukiamais seminarų pranešėjais Richard Paterson, Charles MacLean, Dave Broom – anglakalbiai, todėl klausytis jų vedamų degustacijų nebuvo kliūčių.

Dar viena šių metų naujiena - kokteilių baras Please Don’t Tell. Profesionalus barmenas iš Niujorko Jim Meehan, atvyko į Paryžių specialiai šiai parodai sukūręs 12 kokteilių. Jie buvo pateikiami, Amerikos sausojo įstatymo metu pogrindžiuose veikusius barus, menančiame bare. Šis baras turėjo pasisekimą ir netgi „face control‘ą‘ todėl, kad pakliūtum į vidų išgerti kokteilio privalėjai atstovėti eilėje ir sėkmingai „prasmukti“  pro apsauginį.

Vis tik, „viskas turi pradžią ir pabaigą“ arba „viskas kažkada pasibaigia“. Paroda taip pat.

Kiekvienais metais sugrįžus iš Whisky Live Paris, galva būna „išsipūtusi“ nuo malonių potyrių, minčių ir naujų idėjų, todėl pažadą sau į šią parodą sugrįžti ir kitais metais ištariu vos lėktuvas pasiekia Vilniaus oro uosto taką.

Daugiau įspūdžių iš šios ir kitų parodų pažersiu mano vedamose ragatuvėse, todėl iki susitikimo jose.

Skanaus !

Gintautas Dinda