Stratheden

STRATHEDEN

Regionas: Škotijos Žemumos (Lowland)
Šiuo metu nebedirba. Viskį darė 1829 – 1926 m.

Stratheden viskio darykla buvo įsikūrusi Faifo srityje esančio Auchtermuchty miestelio centre. Pirmieji įrašai apie legalų distiliavimą šioje darykloje siekia 1829- uosius, todėl šie metai ir laikomi distilerijos įkūrimo metais. Nors spėjama, jog viskis miestelyje buvo daromas jau ir iki tada.

Ši viskio darykla išsiskyrė iš kitų tuo, kad ją visą gyvavimo laiką valdė vienas savininkas – Bonthrone‘ų šeima.  Tiksliau trys, viena po kitos sekančios kartos.

Alexander‘is Bonthrone‘as (1798-1890) įkūrė daryklą būdamas 31-erių ir sekančius šešis dešimtmečius joje dirbo. Be to, aktyviai dalyvavo miestelio viešajame gyvenime, buvo vietinio parlamento nario Herbert‘o Asquith‘o patarėjas viskio klausimais. Pastarasis vėliau tapo Jungtinės Karalystės Ministru Pirmininku ir buvo aršus „sauso įstatymo“ įvedimo kritikas.

Alexander‘io jaunesnysis brolis John‘as (1799-1881) buvo vienas pirmųjų Škotijoje, pradėjusių salyklą gaminti prekybai. Įžvelgdamas dideles perspektyvas, jis tapo Faifo – Kinross geležinkelio linijos statybų rėmėju ir jo dėka, 1857-aisiais, Auchtermuchty miestelyje buvo atidaryta traukinių stotis.

Alexander‘io ir John‘o sūnūs sekė tėvų pėdomis. John‘as jaunesnysis valdė keletą salyklą gaminančių įmonių, o Alexander‘io sūnūs John‘as ir William‘as pagelbėjo tėvui viskio darykloje.

Tai gi, po truputį ryškėja įtakingas Bonthrone‘ų šeimos dinastijos paveikslas. Būdami gerbiamais miestelio gyventojais, bei dalyvaudami viešajame jo gyvenime, Bonthrone‘ų šeima galėjo įtakoti įvairius, sau naudingus miestelio valdžios sprendimus. Spėjama, jog būtent taip jie gavo leidimą, savo viskio daryklą statyti pačiame Auchtermuchty centre.

Stratheden daryklos dizainas buvo neįprastas. Distileriją vandeniu aprūpinantis šaltinis Lovers Pool buvo už miestelio ribų, todėl daryklą vanduo iš jo pasiekė specialiu kanalu, kuris ir po šiai dienai Auchtermuchty dalija į dvi dalis. Kanalo statyba truko dvejus metus, jam buvo sunaudota per 3000 vežimų akmenų.

Pagrindiniai Stratheden daryklos pastatai stovėjo vienoje linijoje prie kanalo, šalia vienas kito. Jo srovė buvo įdarbinta pastatams tiekti energiją. Vėliau, pradėjus didinti gamybos apimtis, nauji pastatai buvo pastatyti kitose miestelio vietose, bei aplinkinėse vietovėse.

Viskiui daryti, Stratheden greičiausiai naudojo Bere arba Bygg - kažkurią iš šių, tuo metu populiariausių miežių veislių. Lyginant su šiandieninėmis miežių veislėmis, jos buvo gana primityvios. Derlius paprastai buvo nuimamas iš jų nedidelis, o grūdų dydis skirdavosi. Išlaikyti Stratheden pastovią produkcijos kokybę turėjo būti gana rimtas iššūkis.

Mieles savo viskiui darykla naudojo aludarių arba porterio. Kadangi po kiekvienos fermentacijos jos buvo surenkamos ir naudojamas vėl, į jas įsimaišydavo įvairių bakterijų iš aplinkos bei laukinių mielių. Šis mišinys suteikdavo Stratheden viskiui sunkesnį charakterį.

Salyklo džiovinimui ir distiliavimo puodų kaitinimui, durpės į daryklą buvo vežamos iš Orkney salos. Pastarosios savyje turi suirusių jūros žolių, dėl kurių degdamos durpės išskiria druskų ir medicininius aromatus.

Vanduo, naudotas viskiui daryti buvo išskirtinai minkštas, turintis nežymias žemės ir druskos užuominas.

Distiliavimo puodai lyginant su kitais įrenginiais darykloje buvo itin maži, tačiau Alexander‘is Bonthrone‘as jais labai didžiavosi ir sakė, jog „neiškeistų jų ir į penkiasdešimt dvigubai didesnių“. Kaip ir bemaž kiekvienoje distilerijoje – distiliavimo puodai buvo šventas dalykas.

19-ame amžiuje daromas viskis įprastai nebuvo brandinamas, tačiau istoriniuose dokumentuose yra užfiksuota, jog Stratheden produkcija turėjo nedidelę chereso įtaką. Išvarytas spiritas buvo pilamas į chereso vynui laikyti naudotas statines iki kol būdavo parduodamas, todėl spėdavo įgauti iš statinių šiek tiek aromato bei sušvelnėti.

Tai gi, šie visi faktoriai anuomet lėmė Stratheden viskio kokybę.

20-ojo amžiaus pradžia viskio darykloms buvo itin sunki. 1908-asiais Didžiosios Britanijos valdžia ėmėsi kovos su alkoholio vartojimu keldamas mokesčius. Pirmojo Pasaulinio Karo metais, karo ministras Lloyd George girtuoklystę įvardijo kaip didesnę grėsmę Britanijai, nei aplink ją zujančius vokiečių povandeninius laivus. Netrukus buvo priimti viskio brandinimą reglamentuojantys įstatymai ir dar labiau apmokestintas jo darymas. Šie faktoriai neišvengiamai privertė daugumą daryklų pirmiausia laikinai, o vėliau ir visam laikui užsidaryti.

Tokio likimo neišvengė ir Stratheden. Nuolat mažėjant paklausai, distilerijai sekėsi vis sunkiau ir sunkiau, kol paskutinį vinį, kaip ir daugeliui kitų, įkalė 1920-aisiais JAV priimtas sausas įstatymas. 1924-aisiais Stratheden viskį daryti nustojo, o po dviejų metų užsidarė visiškai. Iki paskutinės dienos, daryklai vadovavo Bonthrone‘ai.